2.4. Įmonės, kaip sistemos, charakteristikos

Monė kaip sistema turi keletą savybių:

1. jis turi sudėtingą pobūdį – jis sujungia vieningą skaičių veiksnių, tarp kurių užmezgami keli ryšiai, suteikiantys įmonei funkcionalumą;
2. ji turi dinamišką pobūdį - įmonė nuolat pritaiko savo veiklą technikos ir mokslo pažangos impulsu, būdama imli įtakoms iš vidaus ir iš išorės;
3. ji turi tikimybinį pobūdį – nes visą įmonę veikia atsitiktiniai veiksniai, trikdantys jos pusiausvyrą;
4. ji yra stabili – turėdama savo materialines ir finansines galimybes, nuolatinį vykdomąjį ir valdymo personalą, įmonė gali išlaikyti savo veiklą tam tikrose ribose;
5. turi savireguliacinį pobūdį - leidžia įmonei pačiai organizuoti savo veiklą, t.y. tvarkytis, savarankiškai finansuoti, integruotis į šalies ekonomiką kaip visumą;
6. jis turi tikslą – dėl to pasiekiami nustatyti tikslai, gaminant kai kuriuos gaminius arba atliekant kai kuriuos darbus/paslaugas, o tai reiškia sudedamųjų elementų užbaigtumą ir dalinius vieneto tikslus.

Sisteminis požiūris leidžia ekonomistui tiksliai suprasti valdymo poreikį, dalių (posistemių) koordinavimą, kad kiekviena iš jų prisidėtų prie visos sistemos, o tai yra įmonė, realizavimo. Kaip matėme, tarp posistemių užsimezga ryšiai, ryšiai, vedantys į partijų „organizaciją“ visumoje. Dažniausiai ši organizacija atrodo kaip hierarchinė struktūra, kuri užtikrina informacijos, reikalingos visai sistemai valdyti, cirkuliaciją.