2.2. Sistemos koncepcijos taikymas įmonei

Kaip ekonominis ir socialinis organas, įmonė turi sisteminę struktūrą, kurioje įvairūs jos komponentai yra tarpusavyje priklausomi. Sudedamųjų elementų visuma, jų sąveika, yra įmonės veikimo mechanizmas. Šio mechanizmo veikimas vyksta veikiant vidiniams ir išoriniams aplinkos veiksniams ir pasireiškia labai įvairiomis formomis.

Ekonominė praktika parodė, kad ryšiai tarp įmonės sistemos elementų verčia kai kuriuos veiksmus apmąstyti kitus ir, netiesiogiai, visą, atitinkamai, įmonę. Pavyzdžiui, galintys atsirasti žaliavų tiekimo sutrikimai turi įtakos gamybos ritmui, o tai turi pasekmių įmonės pajamoms. Iš to išplaukia, kad įmonės sistema pasireiškia kaip atskiras subjektas, kaip visuma.

Sisteminis įmonės požiūris slypi pirmenybės teikime visumai, būtent įmonei jos komponentams, struktūriniams ir funkciniams subvienetams bei komponentų elementų sąsajų jų dinamikoje ir sudėtingumui tirti.

4.1 pav. galima stebėti įmonės sistemos sudėtingumą.

4.1 pav. Įmonės sistemos sudėtingumas

Įmonė sudaryta iš sąveikaujančių elementų, turinčių ryšius su išorine aplinka ir orientuotų į tikslo sprendimą.

Remiantis aukščiau pateiktomis charakteristikomis, įmonė gali būti laikoma procesu arba procedūra, kuri įvesties rinkinį paverčia konkrečiu elementu, vadinamu išėjimu. Šiuo požiūriu įmonė susideda iš šių elementų: įvesties, išvesties ir transformacijos proceso.

Sąnaudas sudaro žaliavos, medžiagos, darbo jėga, energija ir kt. Išeigas sudaro prekės, darbai arba paslaugos, kurios, kaip taisyklė, yra gamybos sistemų projektavimo pradžios taškai.

Transformacijos procesas užtikrina sąnaudų pavertimą produktais, darbais ar paslaugomis (iš tikrųjų tai yra produkcija).